Prieš pradėdamas svarstyti Pensijų kaupimo sistemos reformą Seimas turi in corpore kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nedelsdamas pateiktų išvadą, ar 2009 metais priimtas sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas neprieštaravo Lietuvos Konstitucijai. Tokios pozicijos laikosi Pensijų fondų dalyvių asociacija, mananti, kad sumažintos įmokos turi būti ne tik atstatytos, bet ir kompensuotos, kaip tai nuspręsta padaryti su esamų pensininkų pensijomis.
Asociacijos skaičiavimais, valstybė iš milijono būsimųjų pensininkų dėl sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,3 mlrd. litų.
„Esamiems pensininkams pensijos kompensuojamos nedelsiant, tuo tarpu dirbančiųjų pensijomis pasirūpinti pamirštama arba nenorima – sumažinamos būsimosios pensijos dydį lemsiančios įmokos, vėliau pamirštami pažadai jas atstatyti bei kompensuoti. O dabar pasakoma, kad visiems dar teks patiems susimokėti“, – atkreipė dėmesį asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Pasak jo, Pensijų fondų dalyvių asociacija mano, kad naujoji reforma yra parengta skubotai ir neapgalvotos pasekmės milijonui dirbančiųjų.
Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad pasiūliusi dirbantiesiems papildomai mokėti įmokas ir vėliau tai skatinti papildomomis įmokomis Vyriausybė suplakė dvi skirtingas pensijų pakopas – valstybės finansuojamą antrąją ir savanoriškąją trečiąją. Be to, visiems vienoda fiksuota paskata, 1 ar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra nelogiška ir neskatins žmonių kaupti. Mažas pajamas gaunantieji ir taip neturi lėšų įmokoms, o daugiau gaunantiesiems bus nepatrauklu mokėti įmokas į sistemą, kurią valstybė vėl gali reformuoti ar net panaikinti, kaip tai vyksta dabar. Prievolę kaupiančiajam papildomai kaupti galima vertinti kaip didesnį darbo jėgos apmokestinimą, nes tuos 1 ar 2 proc. reikės mokėti iki pat senatvės. Nėra numatyta jokios galimybės sustabdyti mokėjimų – nepriklausomai nuo to, ar atlyginimas mažėtų, ar atsirastų žmogui kitų finansinių sunkumų.
Kitas neapgalvotas sprendimas yra leidimas kaupiantiesiems „grįžti“ į „Sodrą“. Pasak M.Kalesinsko, asociacija yra už kuo didesnes laisves dalyviams, tačiau turi būti apsispręsta, kaip bus skaičiuojama papildoma „Sodros“ pensija tiems, kurie sugrįžo – ar ji bus mažesnė, kaip ir numatyta, kas bus daroma su jau sukaupta suma ir t.t.
„Vyriausybė deklaruoja, kad siekia skatinti pensijų kaupimą, tačiau susidaro įspūdis, kad parengta reforma sukels priešingą efektą. Prievolė papildomai mokėti, leidimas grįžti į „Sodrą“ bei politikų neatsakingi, dažnai ir melagingi pareiškimai Pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu gali paskatinti neapgalvotus ir emocijomis pagrįstus pensijų fondų dalyvių sprendimus grįžti į „Sodrą“, o tai lemtų visos sistemos griūtį bei sunkumus pačiai „Sodrai po kelių dešimtmečių“, – mano M.Kalesinskas.
2009 metų gegužės pabaigoje įregistruota Pensijų fondų dalyvių asociacija ketina suvienyti privačiuose pensijų fonduose pensijas kaupiančius asmenis bei ginti jų interesus. Asociacijos veikla bus nukreipta į pensijų įmokų keitimo teisėtumo užtikrinimą ir naudą jos dalyviams. Ji taip pat švies visuomenę bei sieks daryti įtaką teisės aktų, susijusių su pensijų fondų dalyvių teisėmis ir teisėtais interesais, kūrimą, keitimą, papildymą ar pripažinimą netekusiais galios.
Daugiau informacijos:
Jonas Dirginčius
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys
Tel. 8 656 9700