Per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį būsimieji pensininkai sukaupė 351 mln. litų

Home / Statistika / Per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį būsimieji pensininkai sukaupė 351 mln. litų

Nežiūrint į tai, jog seimo narys A.Sysas metų pradžioje, siūlydamas sustabdyti atskaitymus į privačias II pakopos pensijų kaupiamąsias sąskaitas, tvirtino jog investavimui laikas netinkamas, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojų oresnei senatvei antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, suma padidėjo dvigubai. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį papildomai kaupiantys būsimi pensininkai sukaupė 143 mln. litų.

„Visas pirmasis šių metų pusmetis rinkoms buvo išties sėkmingas, tad pasiekėme tikrai solidžių rezultatų. Šis laikotarpis dar kartą puikiai parodo, kokiais principais iš tikrųjų gyvena rinkos – svyravimai yra nuolatiniai, tačiau ilguoju laikotarpiu pasiekiamas tik teigiamas rezultatas“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak Š. Ruzgio, didelę įtaką tokiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir Lietuvos pensijų fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei – vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža. Jis taip pat pabrėžia, kad pensijų fondai yra orientuoti į ilgalaikį investavimą, todėl jų augimą reikėtų vertinti būtent iš ilgalaikės perspektyvos.

Per palyginti trumpą laiką nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Palyginti, infliacijos dydis mūsų šalyje siekia 3,9 proc., o vos per kelerius metus pasaulio rinkos išgyveno net du ekonominius sunkmečius.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaupiant pensijai ypač svarbu pasirinkti tinkamą investavimo kryptį. Pavyzdžiui, Swedbanko rizikingiausia pensijų kaupimo kryptis „Pensija 5“ nuo metų pradžios iki 2012/07/19 demonstravo 9,51% prieaugį, o SEB banko rizikingiausios krypties fondas SEB3 nuo metų pradžios iki 2012/07/18 paaugo net 9,72 %. Tuo tarpu konservatyvios fondų kryptys SEB1 augo 4,4%, Swedbanko „Pensija1″ – 1.9%. Tačiau akivaizdu, kad visų fondų grąža viršija metinę infliaciją, o atskaitymų sumažinimas neleido gauti dar didesnius investicinius pelnus.

Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1 milijonas 53 tūkstančiai dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 milijardo litų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Sukauptos sumos yra labai įvairios ir siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojų oresnei senatvei antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, suma padidėjo dvigubai. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį papildomai kaupiantys būsimi pensininkai sukaupė 143 mln. litų.
„Visas pirmasis šių metų pusmetis rinkoms buvo išties sėkmingas, tad pasiekėme tikrai solidžių rezultatų. Šis laikotarpis dar kartą puikiai parodo, kokiais principais iš tikrųjų gyvena rinkos – svyravimai yra nuolatiniai, tačiau ilguoju laikotarpiu pasiekiamas tik teigiamas rezultatas“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Pasak Š. Ruzgio, didelę įtaką tokiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir Lietuvos pensijų fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei – vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža. Jis taip pat pabrėžia, kad pensijų fondai yra orientuoti į ilgalaikį investavimą, todėl jų augimą reikėtų vertinti būtent iš ilgalaikės perspektyvos.
Per palyginti trumpą laiką nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Palyginti, infliacijos dydis mūsų šalyje siekia 3,9 proc., o vos per kelerius metus pasaulio rinkos išgyveno net du ekonominius sunkmečius.
Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1 milijonas 53 tūkstančiai dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 milijardo litų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Sukauptos sumos yra labai įvairios ir siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.
Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
Susisiekti

Turite klausimų ? Parašykite mums.