Portalo lankytojų dėmesiui siūlome laikraščio „Verslo žinios“ 2011-05-24 publikuotą straipsnį, kuriame asociacijos valdybos pirmininkas išdėstė asociacijos pasiūlymus pensijų reformos gairėms.
Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas , ISM Ekonomikos ir vadybos universiteto lektorius: „Dabartinis valdžios siūlymas senatvei kaupti pagal taisyklę „2%+2%+2%“ mūsų neįtikina ir labiau imituoja reformą, o ne taiso padėtį iš esmės.
Seimo Socialiniu reikalu ir darbo komitetas gegužės 11 d. vykusiame posėdyje patvirtino išvadas dėl pensiju sistemos reformos gairiu. Nors Pensiju fondu dalyviu asociacija atstovauja kaupianciuju pensiju fonduose interesams, dauguma asociacijos, beje, ir daugelio kitu visuomenės atstovu, siūlymu buvo atmesti. Tad svarbu paviešinti ir dar karta paaiškinti siūlymu esme.
Visu pirma, kritikuojame reformos vykdymą, kol Konstituciniame Teisme svarstymo eilės laukia asociacijos bei pavieniu kaupiančiųjų pensijų fonduose paklausimai dėl potencialiai antikonstitucinio ankstesnio valdžios sprendimo sumažinti pervedimus (jie skaičiuojami nuo atlyginimo „popieriuje“) i pensijų fondus nuo 5,5% iki 2%. Juk teismui išaiškinus tokiu veiksmu prieštaravimą Konstitucijai, dabar svarstomi reformos siūlymai nebetektu prasmės ar bent jau turėtu buti reikšmingai peržiūrėti. Tad kodėl Seimas bijo in corpore kreiptis i Konstitucini Teismą ir paspartinti šio klausimo svarstymą?
Dabartinis valdžios siūlymas „2%+2%+2%“ (2% pervedami i pensijų fondą iš socialiniu mokesčiu, o dar 2% papildomai gali įmokėti kaupiantis asmuo iš savo pajamu, sumokėjęs mokesčius, ir už tai Vyriausybė pridėtu dar 2%) mūsų neįtikina ir labiau imituoja reforma, o ne taiso padėti iš esmės. Valstybės subsidija, skaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo, nebus patraukli turintiems iš ko taupyti. Vis dėlto, jei tokiu valstybės skatinimu susidomės daugelis kaupiančiųjų, skatinimo našta valstybei bus dar didesnė nei tiesiog įmoku atkūrimas iki prieškrizinio lygio. Svarbu nepamiršti tyrimu, jie rodo, jog pervedimai turi buti nestabdomi ir siekti apie 10% atlyginimo, kad butu sukaupta įprastas pajamas atitinkanti pensija. Paprastai tariant, norint sukaupti – reikia kaupti.
Ciklai nesudomino
Paskutinėje pensijų reformos gairių redakcijoje nebeliko ir ambicijos įdiegti vadinamąjį gyvenimo ciklo fondu principą. Mums nesuprantamas tokio pažangaus plano atsisakymas. Gyvenimo ciklo fondu modelis leistu sumažinti ateities pensininku rizika ten, kur jos nereikia, ir palikti ten, kur ji naudinga patiems dalyviams. Finansiškai mažiau išprusę žmonės gautu profesionalu sprendimą, kaip tinkamai pasirinkti investavimo rizikos lygi. Gairėse liko tik abstrakti formuluotė „sumažinti pensijų kaupimo sistemos dalyviu investicine rizika“. Primenu – ne visa rizika yra blogai: tik dėl to, kad egzistuoja investicinė rizika, kaupiančiajam atsiranda galimybės ilguoju laikotarpiu gauti investicijų grąža, viršijančia infliacija ir kitus tikslus, o visiškai be rizikos jų pasiekti neįmanoma. Tiesiog reikia užtikrinti profesionalu, geriausia praktika paremta investicijų valdymą.
Neįtikinamai skamba ir komiteto išvada, jog nereikia svarstyti pensijų fondu dalyviu interesams atstovaujančio instituto (pensijų fondo tarybos, valdybos ar pan.) diegimo sistemoje. Argumento, jog jau ir dabar Pensijų fondu dalyviu asociacija (PFDA) atstovauja kaupiančiųjų interesams, nepakanka. Pensijų fondu valdytojai šiandien turi per daug įtakos priimdami esminius sprendimus dėl pensijų fondo valdymo ir kainos už savo paslaugas, o „derybose“ dalyviai praktiškai nedalyvauja jokiu lygiu. Teoriškai problema turėtu padėti spręsti konkurencija, tačiau labai mažas fondu valdytoju skaičius ir didelė koncentracija Lietuvoje tam sukliudo.
Įsileisti užsieniečius
Jei kalbama apie konkurencija, lyg ir visi sutinka, kad ja didinti butu naudinga visiems kaupiantiems asmenims, dėl kuriu ir sukurta ši sistema, o kuo efektyvesnis jos veikimas turėtu buti valstybinio lygio interesas. Šiandien konkurencija tarp privačiu pensijų fondu valdytoju egzistuoja nebūtinai pačioje tinkamiausioje vietoje. Ne paslaptis, kad valdytojai „investuoja“ i dalyvių pritraukimą i savo valdomus fondus (o iš tiesu – tiesiog išleidžia pinigus komisiniams, mokamiems pensijų sutarčių platintojams, iš kuriu net nereikalaujama jokios kompetencijos). Ar tai didina verte pensijų fondu dalyviams? Ne, bet dalyviai vis tiek turės už tai sumokėti, nes verslo logika diktuoja, kad privataus fondo valdytojai norės susigražinti išleistus pinigus.
Tad kaipgi galima subalansuoti šiuos interesus ir padaryti, kad privačiu struktūrų konkurencija butu naudinga kaupiantiesiems?
Manau, kad fondu valdytojai turėtu konkuruoti (konkurso ar panašiu būdu) dėl investicijų valdymo paslaugu teikimo pensijų fondams. O jeigu i ta konkurencija įsileistume ir geriausius Europos ar pasaulio investicijų valdytojus, neabejoju, kad paslaugu kokybės lygis kiltu, o sąnaudos kristu.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos pasiūlymai reformos gairėms:
1. Seimui IN CORPORE kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų paspartintas sprendimas dėl sumažintų atskaitymų į pensijų kaupimo sąskaitas.
2. Numatyti, kaip būtų atkuriamas 5,5% įmokų į privačius pensijų fondus dydis ir kompensuojami praradimai dėl sumažinimo 2009 – 2011 m.
3. Užuot skatinus kaupti senatvei pagal taisyklę „2%+2%+2%“, numatyti ilgalaikį planą dėl įmokų didinimo, o skatinimą palikti III (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų kaupimo pakopoje, kaip jau yra dabar.
4. „Sodros“ biudžeto deficito problemą peržiūrint ir adekvačiai nustatant ligos ir motinystės, taip pat nedarbo išmokų tarifus ir valstybinių pensijų mokėjimą.
5. Išnagrinėti gerąją praktiką ir apsvarstyti pensijų fondų dalyvių interesų atstovavimo instituto (pensijų fondo tarybos ar valdybos) galimą sukūrimą.
6. Diegti gyvenimo ciklo fondų modelį Lietuvoje, paliekant galimybę dalyviams patiems pasirinkti norimą fondą.
7. Svarstyti valstybinio(-ių) pensijų fondo veikimo principą, jei būtų įgyvendintas gyvenimo ciklų fondų modelis.
8. Didinti konkurenciją tarp pensijų fondų valdytojų, leidžiant ES veikiančių pensijų fondų valdytojams teikti šias paslaugas Lietuvoje arba leidžiant Lietuvos gyventojams kaupti kitų ES šalių pensijų fonduose.
9. Pavesti pervedimus į II pakopos pensijų fondus administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne „Sodrai“.
10. Sudaryti galimybes kaupiantiems privačiuose pensijų fonduose grįžti į „Sodros“ sistemą taip, kad nebūtų pažeistos žmonių, liekančių kaupti pensijų fonde, teisės.
11. Sudaryti galimybę nedidelę socialinio draudimo mokesčio dalį nukreipti tiesiogiai konkrečiam pensijos gavėjui (pvz. tėvams, senelių namams ir pan.)
12. Sudaryti galimybę laikinai (iki 3 metų) sustabdyti įmokų mokėjimą į II pakopos pensijų fondą, nukreipiant įmokas kitoms reikmėms (pvz., įmokos už mokslą, būsto paskolai grąžinti ir pan.).
13. Įvesti tvarką, kad einamuoju laikotarpiu „Sodros“ išmokamos pensijos būtų nustatomos pagal surinktų mokesčių kiekį, o ne pagal A PRIORI patvirtintus pensijų dydžius.
14. Norminius aktus dėl pensijų sistemos keisti tik ypatingomis aplinkybėmis, tik laikinai ir tik 3/4 Seimo narių balsų dauguma arba gyventojų pritarimu per referendumą.